Facebook


Videoteka


Wiki


Metraščiai  
Titulinis » Metraščiai  » 1994    
 
 

Karakumai

Laikas: 1994 balandžio 9-27 d.
Vieta: Karakumai
Dalyviai: Į Karakumus susiruošė ketveriukė:
1. Tomas Masaitis - vedlys
2. Marius Daugelavičius
3. Nijolė
4. Vilma

Traukinyje mūsų laukė ilgas ir nuobodus pokalbis su palydovu, kuris bandė išmelžti iš mūsų gerokai pinigų. Bet tai buvo ne vienintelis įdomus pokalbis. Teko dar pabendrauti su pora policininkų, kurie bandė mus įtikinti, jog į Bachardeną reikia leidimų ir apskritai mes ten važiuojame kobrų gaudyti ir nuodų rinkti. Be to, mums važinėti reikalignas prezidento ledimas. Įdomu...

Sakė tas, kuris aukštai sėdi (vietinis): "šešias dirbk - septintą pindėk". Tai va taip ir padarėm. Nijolė - kaput. Jeigu viskas gerai bus, rytoj Nijolė eis. Bent jau taip sakė tas magiškas žodis jeigu... Pasmaguriavę eilinį kartą ar tai pažaidėm, ar dar kažką darėm. A, prisiminiau - į vakarą Nijolė atsigavo. Vadinasi, rytoj eisime... /Vadas/

... Po to apakę nuo ekranų skubėjome sukirsti ledų. Puiku - aš jų nevalgiau. Nijolė irgi. Bet savo kondensuoto pieno dozę as surijau. Paliksi čia visokiems, tai dar ant sprando užsikars. Tai jau ne... /Vadas/

O sniege, sniege, kaip gerai.//Koks tu, pavasari, gražus...
Tik neapsirykite.

Vadinasi, savaitgalis. Atsikeli iškepusia burna, gauni po porą šokoladinių saldainių, susivarvini paskutinius H2O lašus į burną ir ilgesingai pažvelgi į tą pusę. kur turi būti retransliacijos bokštas. Ten yra vandens. Turbūt. Mes labai norėtume. Nijolė visą naktį sapnavo kažkokius gėlo vandens ežerėlius. Marius jau taikėsi kelis kartus atsigerti, bet vis nelaiku prabusdavo, o man tai kažkodėl vis kraniukai su bėgančiu vandeniu prieš akis plaukiojo. Tik Tamošius atsikėlęs pareiškė, kad jam mūsų sapnai nusispjauti ir laikas eiti. /Vilma/

Pasirodo, kalnuose ir link poezijos patraukia:
Varganas mėnulis švyti, spindi ir boluoja,
Marius su kirviu mosuoja.
Vilma stengias kaip išmano,
Šiandien ji kisielių daro.
O nusilpusi Nijolė,
Miegmaišius sujungti nori.
Na o aš, brolyt, kaip bitė,
Palapinė stovi švyti.
Va kokie mes, brol, šaunuoliai,
Apsiėsti ir į guolį.
/Tomas Masaitis/

Į viršų